Ar žinojote, kad Vusteris pagal lietuvių skaičių – 5-as miestas visose JAV?
Tiesa, daug tų žmonių, surašymuose prisistatantys lietuviais, yra imigrantų iš Lietuvos anūkai, proanūkiai, kurie lietuviškoje veikloje nebedalyvauja…
Maironyje, gyviausioje Vusterio lietuvių širdyje
Pirmoji mūsų stotelė Vusteryje pati „gyviausia“ – Maironio parkas, dabar pervadintas tiesiog Maironiu (taip aiškiau: tai labiau klubas nei parkas). Važiuodamas ten kiek nuogąstavau. Atsidaręs nuotraukas Maironio interneto svetainėje pamačiau, kad, atrodo, pagrindinė salė, kurią lankėme 2017 m. ir regėjome išdabintą dailininko Rūkštelės nutapyta Lietuva, dabar, po remonto, baltomis plynomis sienomis, reklamuojama nuomai amerikiečių šventėms… Negi nebeliko nieko lietuviško paskutiniame Vusterio lietuviškame klube?
Laimė, nusivylimas buvo gerokai per ankstyvas! „Rūkštelės darbai dabar rūsio salėje“ – pasakojo mums Vusterio lietuviai – „Dabar rūsio salė skirta klubo nariams, o viršutinė labiau nuomai“. Išties rūsio salė, kurioje ir įrašėme interviu su Maironio valdybos nariais – labai lietuviška, puošta Vilniaus katedros, Kauno, Onos bažnyčios, Klaipėdos švyturio, Lietuvos kaimo atvaizdais atvaizdais – viską nutapė prarastą tėvynę savo kūryboje idealizavęs dipukas Antanas Rūkštelė.
O ir pats pasitikimas Maironyje laukė gausesnis, nei tikėjomės! Kadangi atvykome darbo dieną, darbo metu, manėme, kad mums tiesiog papasakos apie Maironio istoriją – bet susirinko 10 žmonių, pageidavo ir ilgesnės paskaitos-pasakojimo apie lietuvių rajonus ir paveldą Amerikoje, kurį lankėme per visus šiuos šešerius metus, prabėgusius nuo mūsų praeito apsilankymo Vusteryje ir Maironyje…
Akmenyje likusi Vusterio lietuvybė
Ir dabar, „lietuviškais keliais“ apvažiavęs visą Ameriką, galiu pasakyti, kad Vusterio lietuviški pastatai bene geriausiai Amerikoje „atsiduoda lietuvybe“ tarp tų, kurie seniai nebepriklauso lietuviams! Bareljefai, vitražai, įspūdingi meno kūriniai ir lietuviški užrašai neleidžia pamiršti lietuviškos jų kilmės.
Didžiulė Šv. Kazimiero bažnyčia paženklinta Šv. Kazimiero bareljefu fasade su lietuviškais užrašais. O viduje, į kurį pirmąkart pavyko užeiti, tebekabo visi lietuviški vitražai – nors bažnyčia jau nuo 2011 m. priklauso charizminiams krikščionims.
Ant Šv. Kazimiero mokyklos – Vyčio bareljefas, lietuviškas užrašas. Tiesa, dabar tai nebe lietuvių, o „sudėtingų paauglių“ mokykla.
Lietuvių vyrų klubo pastato fasadas irgi papuoštas Vyčiu – nors dabar tai imigrantų iš Ganos bažnyčia.
O prie Šv. Kazimiero bažnyčios – lietuvių veteranų vardais pavadintos sankryžos (Malesko, Miglaucko, Kirmino), prie Aušros Vartų lietuvių (dabar – vietnamiečių) bažnyčios – Gedimino gatvė. Į susitikimą su mumis atėjęs Randal Struckus papasakojo ir apie dar daugiau „lietuvių veteranų sankryžų“ Vusteryje: Jurgelionio, Kamandulio, Krasinsko, Laukaičio, Skerniškio… Kiekviena pažymėta lentele su pavarde. Ir čia vien už Ameriką žuvę Vusterio lietuviai, „pasilikę lietuviškus vardus“ – kas tais laikais nebuvo taip dažna. Viską sudėjus į vieną vietą, Vusteryje, atrodo, daugiau lietuvių garbei pavadintų vietų, nei bet kuriame kitame Amerikos mieste!
Lietuviai viską pastatė taip, kad net jų ten nelikus, viskas primena juos! Jei važiuosite pro šalį, rekomenduoju atsiversti www.tikslasamerika.lt žemėlapį ir susirasti tuos buvusius lietuvių rajonus…
Atminimo lentos – lengviausiai išsaugomos ir greičiausiai nykstančios…
Tiesa, kai nebelikę šalia lietuvių, kai kas visgi nyksta. Štai priešais Aušros Vartų Marijos bažnyčią stovėjo paminklas Marijai, kurį atminimo lenta skelbė esant dedikuotą lietuviams veteranams, kovojusiems JAV kariuomenėje Antrajame pasauliniame kare. Tos lentos nebeliko. Greičiausiai ji nuimta statant paminklą „vietnamietiškai“ Marijai – kur lenta yra, reikėtų išsiaiškinti.
Čia paradoksas – atminimo lentos šiaip jau yra vienas lengviausiai išsaugomų dalykų. Jos niekam netrukdo, jas paprasta užkabinti iš naujo ir perkelti kitur. Ir visgi būtent atminimo lentos yra vienas dažniausiai dingstančių lietuvybės ženklų Amerikoje. Viena garsiausių istorijų – 2018 m. remontuojant pastatą garsiojoje Niujorko Wall St dingusi atminimo lenta pirmosios Niujorko lotyniškos mokyklos steigėjui Aleksandrui Karoliui Kuršiui. Atrodo, ją tiesiog išmetė. Deja, dažnai būna taip: lietuviai, nebegyvendami rajone, greitai nepastebi, kad lenta dingo, o kai pastebi, net jeigu ir kažką daro – jau būna vėlu…
O čia reikia suvienyti jėgas visiems: JAV lietuviams, Lietuvai. Deja, Lietuva, priešingai nei kai kurios kitos šalys, pvz. Lenkija, neturi kokio „Istorinės atminties instituto“, kuri rūpintųsi paminklais ir atminimo lentomis lietuviams užsienyje. Tokios lentos kabinamos sporadiškai – kai kurias užkabina užsienio lietuviai, kai kurias – patriotiškai nusiteikę skulptoriai iš Lietuvos (daug lietuviškų paminklų užsieny sukūrė Algimantas Sakalauskas, Algis Vyšniūnas, kuris įamžina tremtinius), kai kurias – ambasadoriai-aktyvistai (pvz. Lietuvos ambasada Rumunijoje pasirūpino atminimo lentos ant J. Basanavičiaus namo Bulgarijoje pakabinimu). Bet keičiantis kartoms ar ambasadoriams tai gali būti pamiršta, o ypač pamirštama JAV, kurios plotas – milžiniškas, ambasada ir artimiausias konsulatas nuo daugelio vietų toli, o daugelis lietuvių iš istorinių rajonų išsikėlė į priemiesčius ar kitas valstijas..
O labai svarbu, kad būtų nepamiršta: išlaikyti daug paprasčiau ir pigiau, nei sukurti iš naujo, o kiekviena tokia lenta yra tam tikra Lietuvos „soft power“ galia, primena ir nelietuviams praeiviams lietuvius, jų indėlį. Pavyzdžiui, kad Amerikos lietuviai irgi buvo ištikimi JAV patriotai, prisidėjo prie JAV pergalės Antrajame pasauliniame kare…
Būtinai reikia sistemos, stebinčiųjų situaciją! Kai stebima, galima išsaugoti: pvz., sėkmės istorija baigėsi Čikagos lietuvių kova už atminimo lentos Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui grąžinimą į „Midway“ oro uostą po pastarojo remonto: ji irgi jau buvo nuimta.
Kai kurios vietos išgelbstimos jas perkeliant. Štai paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ nuo Šv. Kazimiero bažnyčios perkeltas prie Maironio, ten stovi iki šiol. Su juo susijusi įdomi istorija. Kartą jo nuotrauką iš www.gabaleliailietuvos.lt be leidimo paėmė ir įsidėjo vienas rusiškas propagandos tinklapis. Šalia šios nuotraukos jis paskelbė (rusų k.), neva www.gabaleliailietuvos.lt aprašomi „paminklai fašistams“. O juk ant to paminklo vienintelis užrašas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę / In memory of those who died for a free Lithuania“! Visi, kas kada nors istorijoje kovojo už Lietuvos laisvę, rusams – fašistai? Bet toks išpuolis (kol kas vienintelis prieš „Gabalėlius Lietuvos“) rodo, kaip Lietuvos priešus erzina tokie paminklai Amerikoje – ir todėl tik dar svarbiau juos išlaikyti ir statyti naujus!
Vusteryje būta dar daugiau lietuviškų vietų, bet daugelis sunyko dar gerokai iki mano pirmo vizito 2017 m. Maironio valdybos nariai pasakojo apie buvusį Veteranų klubą ar kairiųjų klubą prie to paties Quinsigamond ežero – viskas seniai parduota.
Maironis išliko, nors nebuvo lengva. „Per pandemiją jau galvojome, kad teks užsidaryti“ – mums sakė. Ir žinau, kad čia ne juokai: jau dabar galiu suskaičiuoti bent tris kone šimtmetį išgyvenusius lietuvių klubus, kurie neištvėrė COVID ribojimų ir nebeatvėrė durų…
Vieną tokį netrukus po Vusterio lankėme Rod Ailande…
Skaityti daugiau apie lietuviškas vietas Vusteryje:
1.Išsamus „Gabalėliai Lietuvos” lietuviškų vietų Vusteryje aprašas
2.„Tikslas – Amerika” lietuviškų vietų Vusteryje žemėlapis
