Austrija – viena tų šalių, apie kurios Gabalėlius Lietuvos žinios suplaukė pamažu iš www.gabaleliailietuvos.lt enciklopedijos skaitytojų, sekėjų ar žmonių, sutiktų pakeliui.
Skaičiuojame Austrijos paminklus lietuviškiems mitams
Pirmoji kregždė buvo Lietuvos tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Per gyvenimą jis kūrė daugybėje šalių, ir „Gabalėliai Lietuvos: Europa“ ekspedicijoje dar iki pasiekėme Austriją matėme, fotografavome, filmavome ne vieną jo skulptūrą: lietuviškos mokyklos jubiliejui Lenkijos Punske, Prūsų-Jotivingių gyvenvietėje gretimuose Ožkiniuose. O 2025 metais, jei viskas gerai, lankysime jo skulptūrą Japonijoje…
Bet labiausiai nustebino, kiek daug jis kūrė Austrijoje. Paudorfo miestelyje 2002, 2007, 2012 m. vyko simpoziumai, jų metu sukurtos skulptūros papuošė Paudorfo-Hiobenbacho taką. Algimantas Sakalauskas čia kūrė Lietuvos mitologijos motyvais ir, susiradęs mane Facebook, jis ne tik atsiuntė tų skulptūrų nuotraukas, informaciją, bet ir tikslias koordinates – taip reta, kad žmonės tai žino, bet taip supaprastina darbą!
Taigi, prie A. Sakalausko Eglės, Žalčių karalinės Paudorfe galėjau atvažiuoti tiesiai. Galvojau, dar trumpai pasivaikščiosiu tuo taku, nufilmuosiu aplinką „Gabalėliai Lietuvos“ Youtube kanale skelbisiamam filmui apie Austrijos lietuviškas vietas… Ir staiga žiūriu – dar vienas lietuviškas paminklas! Tomo Stumbrausko „Žemėpatis“. Vėliau randu planą, kur surašyti visų daugiau nei 2 km ilgio tako paminklų autoriai – net 10 iš 40 paminklų sukurti lietuvių! Ką gi, planas ką tik pasikeitė – temsta, bet gražiu Giotvaigo vienuolyno papėdėje besidriekiančiu taku einu iki galo, žiūrėdamas tas medžio skulptūras.
Pagal „Gabalėlių Lietuvos“ kriterijus, įtraukiame ne visus lietuvių sukurtus pastatus ar paminklus, o tik tuos, kur lietuvybė regimai matosi. Bet tokių čia irgi radau gausybę: „Jūratė ir Kastytis“, „Aušrinė“… Vyrauja lietuvių mitologijos temos, nors iš vokiškų aprašymų ne visada suprasi. Štai prie įspūdingo Kęstučio Grigonio darbo vokiškoje lentelėje rašoma „goblin“ – galvojam gal labiau pagrįsta fantasy romanais, o ne lietuvių mitologija – bet štai pažiūrime ant paties paminklo lietuviškai išraižyta „Aitvaras ir kaukas“… Turbūt niekur kitur taip toli nuo Lietuvos nėra tiek lietuviška mitologija grįstų skulptūrų, kaip Austrijos Paudorfe!
Paudorfo-Hiobenbacho skulptūrų take užkliuvome tiek, kad prie kito Algimanto Sakalausko kūrinio – Perkūno Griosšonau miestelyje 1 val. kelio į šiaurės vakarus – atvykome jau gerokai sutemus, tik mėnulio pilnačiai spindint danguje. Laimė, turim pakankamai technikos – stovus, ilgu išlaikymu fotografuojančias kameras – kad ir šitaip užfiksuotume kūrinio esmę.
Ieškome garsiausių Austrijos lietuvių kapų
Dar apie kitas Austrijos vietas daugiau sužinojau iš Mindaugo Rūkštelės, dabartinio Lietuvos ambasadoriaus Vengrijoje, anksčiau dirbusio Austrijoje, kai susitikome jį Budapešto Naujosiose kapinėse, dedantį vainiką prie lietuviško koplytstulpio nužudytiems 1956 m. prieš Vengrijos komunistinį režimą sukilusiems vengrams.
„Austrijoje palaidotas tarpukario ministras pirmininkas Tumėnas, steigiamojo Seimo narys Digrys“ – sakė. Žinojome, kad Tumėnas palaidotas Bachmaninge, bet ambasadorius parodė konkrečias kapines. Žinojome, kad Digrys palaidotas Vienos Grincingo kapinėse – bet ambasadorius parodė konkrečią kapinių pusę. Ieškoti paprasčiau, nors vis tiek teko vaikštinėti, lyginti su nuotraukomis ambasados Facebook, kurios kiek „pavedė“, nes ten už kapo parodyta medinė tvorelė, o štai neseniai ją pakeitė metaline…
Stasio Digrio kapą Lietuvos ambasada Austrijoje ir išgelbėjo. Mat Austrijoje, kaip Vokietijoje, jei už kapus palikuonys nemoka mokesčio, jie naikinami, laidojami nauji žmonės. Digrio artimų giminių neliko, tad „kapo globėju“ tapo ambasada, pakabino naują lentelę, deda ten vainikus. Europoje tai pliusas: Lietuvos ambasadų daug, o lietuviškų vietų mažai, tad visos jos sulaukia deramo dėmesio iš Lietuvos diplomatų. Juk kiekvienoj šaly yra tik viena-kita tokia vieta, žymaus lietuvio kapas, paminklas – tad jie tampa kertiniais taškais lietuviškiems minėjimams, šventėms. JAV, kur vien www.tikslasamerika.lt interaktyviame žemėlapyje sužymėjome 800+ lietuviškų vietų ir tėra tik viena ambasada bei trys konsulatai, viskas kitaip… Ir Kanadoje, kur lietuviškų vietų iki 100, o ambasada viena. Ir Lotynų Amerikoje, kur visam žemynui – tik vienas Lietuvos konsulatas. Ten jau reikėtų atskirų etatų lietuviškam paveldui stebėti ir saugoti, kad dėmesio nepristigtų…
Austrijoje lietuvių būta tūkstančiai. Antrojo pasaulinio karo metais, kai virš 60000 atsidūrė Vokietijos dipukų stovyklose, keli tūkstančiai atsikliuvo ir Austrijoje. Bet dauguma paskui išvyko. Juk net pačios Austrijos likimas nebuvo aiškus. Dar iki 1955 m. ši šalis buvo okupuota, padalinta tarp Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų. Digrys palaidotas buvusioje amerikiečių zonoje, bet vos už 2 km nuo jo kapo prasidėjo sovietų zona. Visad buvo pavojus, kad perduos, „grąžins“. Bet Digrys išgyveno Austrijoje iki galo, organizuodavo vasario 16 d. šventes…
Austrijoje mirė ir kitas tarpukario Seimo narys – ir ne šiaip Seimo narys, bet ir Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas. Antanas Tumėnas. Jis Austrijos nepriklausomybės taip ir nesulaukė: mirė 1946 m. Buvo silpnos sveikatos dar 1943 m., kai dėl šios priežasties gestapas jam, antinacinio pasipriešinimo dalyviui, leido palikti suėmimo vietą. Jo kapą radome lengviau, mat gyveno jis mažame Bachmaningo kaime, kurio kapinaitės – irgi mažytės. Didesnių nereikia, juk kapai čia laikini: aplinkui ambasados lentele paženklintą ir saugomą Tumėno antkapio kryžių visi kiti jau naujesni.
Pro gražius Austrijos kalnus, nuostabius „žaislinius“ Austrijos miestelius, tokius kaip Azijos turistų numylėtas Halštatas, važiavome atgal į Vokietiją. Jau trečią kartą. Šįkart laukė Bavarija. Įvažiavome į ją kirtę Dunojų netoli Pasau – nuostabaus miestelio, itin populiarios vietos upių kruizų Dunojumi ekskursijoms.
Skaityti daugiau apie lietuviškas vietas Austrijoje:
1. Išsamus „Gabalėliai Lietuvos” lietuviškų vietų Austrijoje aprašas
