Indija… Egzotiška, tolima, ten nėra lietuvių bendruomenių, nebent pavienės už indų ištekėjusios moterys ar dvasingumo į ašramus ieškoti išvykusieji, kurie išsižadėjo vakarietiško gyvenimo… Toks stereotipas! Bet pradėjęs planuoti kelionę į Indiją gavau vis daugiau ir daugiau žinių apie lietuvius, kurie paliko ženklą toje egzotiškoje šalyje, kuriems pakabintos atminimo lentos, pastatyti paminklai.
Dar planuodamas maršrutą iš namų į jį įtraukiau Goa, kur pastatytas paminklas „pirmajam lietuviui Indijoje” vienuoliui Rudaminai, Keralą su atminimo lenta lietuviui kunigui Mykolui Šostakui, bei Kalkutą, kur šitaip pagerbtas tarpukario Lietuvos keliautojas ir pirmasis mūsų indologas Antanas Poška. Tai jau trys skirtingi Indijos galai!
Tų atminimo vietų įamžinimu rūpinosi ir Lietuvos ambasada Indijoje. Nusileidome sostinės Delio oro uoste, tad ambasada tapo viena pirmųjų stotelių kelionėje.
„Yra dar dvi lietuviškos vietos, kur norėtume, kad nuvažiuotumėte“ – sakė ambasadorė Diana Mickevičienė. Tai – lietuvių kapai. „Gabalėliuose Lietuvos“ nežymime kiekvieno lietuvio kapo, tačiau šiedu kunigai labai daug nuveikė: vieno jų, Mykolo Zaleskio, dėka įkurta popiežiškoji kunigų seminarija, o kitas, jėzuitas Donatas Slapšys, išmoko maratų kalbą, gyvenimą praleido Maharaštros valstijos kaimuose. Ir abudu pasirinko būti palaidoti ten, kur didžiausi jų gyvenimo nuoplenai.
Deja, Indijoje daug ką turėjome planuoti iš anksto – nes kai kurie traukinių bilietai išparduodami ir prieš pusantro mėnesio. Šostako amžino poilsio vieta tapusios Punės ir Slapšio Ševgaono nebuvo kruopščiai sudėliotuose planuose. Laimė, šiedu miestai sąlyginai netoli vietų, kur jau buvome užsakę nakvynes – Punė ~180 km nuo Mumbajaus, o Ševgaonas – 77 km nuo Aurangabado, hinduistų spaudimo dėka ką tik pervadinto į Čatrapati Sambadži Nagarą – ne musulmonų mogolų valdovo Aurangzebo, o jo nužudyto hinduisto čatrapačio garbei. Taigi gavę iš ambasados atstovių Rasos Nayyar ir Rasos Ožiūnaitės reikiamus kontaktus, netrukome įtraukti tuodu kapus į savo planus.
Bet nuo Delio iki Ševgaono dar virš 1000 km, o mūsų kelionė Indijoje, dirbant nuotoliu ir ieškant lietuviškų kampelių, truko kelis mėnesius. Visų pirma – pats Delis.
Prie lietuviškai-sanskritiškos Delio freskos
„Viena vieta yra čia pat, Delyje“ – sakė ambasadorė. Ta vieta – pati naujausia ir kartu pati seniausia. Naujausia, nes tas sienų tapybos darbas sukurtas 2023 m., ambasados iniciatyva dailininko Lino Kaziulionio. O seniausia todėl, kad atspindi pačius seniausius Lietuvos ir Indijos ryšius – per kalbą. Ant vienos Delio mokyklos sienų nutapytos ne tik Lietuvos bei Indijos vėliavos, lietuviškos langinės, bet ir lietuviški žodžiai – o šalia jų identiški žodžiai, bet vietiniu devanagario raštu. Senąja klasikine sanskrito kalba – ta, kuria užrašytos ir indų vedos. Šitaip pabrėžiami lietuvių kalbos ir sanskrito panašumai, kurie dabar ypač padeda Indijoje kurti gerą Lietuvos įvaizdį, nes Indija kaip niekad atsigręžusi į savo giliąją hinduistinę istoriją, kurios širdyje – ir sanskritas.
Lankant lietuviškas vietas Indijoje visad ištikdavo kas neplanuoto… Štai panorus įsirašyti pasakojimą „Gabalėliai Lietuvos“ Youtube kanalui prie tos freskos, bemat priėjo vienas vaikas, kitas, vėliau jau, žiūrek, ir dešimt vaikų su uniformomis. Pamokos ką tik baigėsi – ir netikėtai išvydę prie savo mokyklos užsieniečius jie labai norėjo išmėginti savo anglų kalbos žinias „What is your name?“, „Where are you from?“, bet už vis labiausiai prašė juos fotografuoti. Telefonų jie dar neturi – jiems tiesiog buvo smagu, kad juos fotografavau savuoju fotoaparatu ir tada parodydavau jiems ekranėlyje, sukeldamas šypseną ir juoką. Užtruko kokias 15 minučių kol išseko fotografuotis norinčių draugų kompanijų eilė – ar, tiksliau, kol visus pakvietė mažyčio mokyklinio autobusiuko vairuotojas. Užtat man liko nuotaikingos nuotraukos, kur lietuviškoji freska yra ne šiaip sau ant kokios atokios sienos, bet gyvos Indijos apsuptyje. Ir norėdamas geresnių nesuorganizuosi!
Bet čia dar buvo Delis, sostinė. O visos kitos lietuviškos vietos Indijjoje – kur kas didesniuose užkampiuose. Kaip žmonės reaguos ten? Netrukus pamatėme, bet apie tai jau – kituose straipsniuose.
Skaityti daugiau apie lietuviškas vietas Indijoje:
1. Išsamus „Gabalėliai Lietuvos” lietuviškų vietų Indijoje aprašas
2. Mūsų kelionių vadovas po Delį
